Kas yra burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?
Plokščialąstelinė burnos ertmės karcinoma - tai navikas, kuris iš esmės gali atsirasti bet kurioje burnos ertmės vietoje, tačiau paprastai jis atsiranda iš viršutinio burnos gleivinės ląstelių sluoksnio. plokščialąstelinė burnos ertmės karcinoma sudaro 5,6 proc. visų piktybinių navikų. Tai reiškia, kad ji užima šeštą vietą tarp visų navikinių susirgimų, ir statistiškai labiau tikėtina, kad šia liga susirgs vyrai.
Kokie yra burnos ertmės plokščialąstelinės karcinomos išsivystymo rizikos veiksniai?
Burnos ertmės plokščialąstelinę karcinomą sukeliantys veiksniai yra tabako ir alkoholio vartojimas. Tikimybė susirgti burnos ertmės plokščialąsteline karcinoma didėja priklausomai nuo nikotino vartojimo kiekio ir trukmės. Daug rūkančiam asmeniui rizika susirgti burnos ertmės karcinoma yra septynis kartus didesnė nei nerūkančiam. Šią riziką lemia kancerogeninės tabako sudedamosios dalys. Pavojingiausios medžiagos yra nitrozaminai ir aromatiniai angliavandeniliai. Žmonėms, kurie reguliariai vartoja alkoholį ir tabako gaminius, padidėja rizika susirgti burnos ertmės plokščialąsteline karcinoma, nes alkoholis sumažina burnos gleivinės pralaidumą kancerogeninėms tabako sudedamosioms dalims. Taip kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti giliai į audinių sluoksnius. Tyrimai parodė, kad kartu vartojant alkoholį ir nikotiną vėžio rizika padidėja iki 40 kartų, palyginti su žmonėmis, kurie nei geria, nei rūko.
Be šių rizikos veiksnių, žmogaus papilomos virusai (ŽPV) taip pat atlieka svarbų vaidmenį burnos ertmės plokščialąstelinei karcinomai išsivystyti. Maždaug 10 proc. visų burnos ertmės karcinomų ryšys su ŽPV infekcija gali būti įrodytas. Tačiau prasta burnos higiena ir lėtinis burnos gleivinės dirginimas neabejotinai yra ir kiti rizikos veiksniai. Tačiau retais atvejais pasitaiko ir taip, kad vėžys išsivysto be jokios aiškios priežasties.
Kokius simptomus sukelia burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?
Pastebėjus išorinius burnos gleivinės pokyčius, kurie išlieka ilgiau nei 14 dienų, būtinai reikėtų kreiptis į gydytoją. Burnos ertmės karcinoma paprastai gali pasireikšti įvairiais būdais. Be balkšvų ar rausvų burnos gleivinės pokyčių, kurie atrodo nekenksmingi, bet kurių negalima nuvalyti, taip pat gali atsirasti atvirų žaizdų (opų) arba auglių (audinių išaugų). Ypač ankstyvosiose stadijose šie išoriniai pokyčiai nesukelia jokio skausmo.
Kaip diagnozuojama burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?
Burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma paprastai diagnozuojama pažengusioje vėžio stadijoje, kai pacientas jau jaučia simptomus. Tik maždaug vienas iš dešimties navikų aptinkamas per bendrą apžiūrą ar atrankinę patikrą. Taip yra todėl, kad iki 1 cm skersmens navikai paprastai lieka besimptomiai. Tik didesni navikai sukelia skausmą, tačiau jie taip pat gali sukelti patinimą ar infekcijas (opas).
Jei įtariama burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma, gydytojas pirmiausia apžiūrės burnos gleivinę, ar joje nėra pokyčių. Be šio klinikinio įvertinimo, naudojamos įvairios tyrimo procedūros, kad būtų galima geriau įvertinti burnos gleivinės pokyčių rizikos laipsnį. Tarp jų, pavyzdžiui, procedūra VELscope (Vision Enhanced Lesion Scope), kurios metu matoma audinių struktūra, atsižvelgiant į jos pakitimus. Be to, gali būti taikoma vadinamoji šepetėlio biopsija, kurios pagalba gaunama medžiaga vėžio žymenims nustatyti.
Jei burnos gleivinės pokyčiai, nepaisant gydymo, išlieka ilgiau nei dvi savaites, diagnozė laikoma patvirtinta. Tuomet, siekiant nustatyti naviko mastą ir parinkti tinkamą gydymą, naudojamos tokios vaizdavimo procedūros kaip kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Kaip gydoma burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma?
Gydymo būdo pasirinkimas priklauso ne tik nuo paciento amžiaus ir bendros sveikatos būklės, bet ir nuo vėžio stadijos bei naviko dydžio. Jei tai nedidelis lokalizuotas navikas, esantis tarp I ir II stadijos, 80-90 proc. visų atvejų jis gali būti sėkmingai gydomas vietiniu išpjovimu. Jei navikas yra nuo III stadijos, paprastai nepakanka vien chirurginės intervencijos (rezekcijos) ar spinduliavimo. Tokiu atveju sėkmingam naviko gydymui būtinas multimodalinis gydymas, kurį sudaro chirurginė intervencija kartu su spinduline terapija ir chemoterapija. Šis kombinuotas gydymas yra tikslingas, nes burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma šioje stadijoje paprastai nebėra lokalizuota, tačiau 38 proc. visų atvejų jau yra susiformavusios tolimosios metastazės, kurios dažniausiai pažeidžia plaučius.
Kokios burnos ertmės plokščialąstelinės karcinomos prognozės?
Šiuolaikinės medicinos dėka burnos ertmės plokščialąstelinę karcinomą dabar lengviau diagnozuoti ankstyvoje vėžio stadijoje. Tai labai svarbu, kad būtų galima nedelsiant imtis gydymo priemonių. Nes nuo neatidėliotino gydymo lemiamu laipsniu priklauso išgijimo galimybės. Tačiau pacientų, sergančių išplitusia burnos ertmės plokščialąsteline karcinoma, visiško pasveikimo galimybės išlieka menkos. Šių pacientų penkerių metų išgyvenamumo rodiklis yra 45-53 proc. Tačiau tai priklauso ir nuo to, ar burnos ertmės plokščialąstelinė karcinoma jau yra suformavusi limfmazgių metastazes. Kadangi limfmazgiai yra vadinamosios organizmo filtravimo stotys ir yra atsakingi už gynybą nuo ligų, jiems tenka lemiamas vaidmuo regeneracijos procese.