Kas yra celiulitas
Celiulitas - tai ūminė odos infekcija, kurią sukelia stafilokoko arba streptokoko bakterijos, dažniausiai pažeidžianti apatines galūnes. Celiulitas dažniausiai pažeidžia epidermį ir dermą. Ši odos liga paprastai sukelia skausmą, pastebima šilumos pojūčiu arba greitai plintančia eritema (odos paraudimu) ir (arba) edema (mėlynėmis). Jei infekcija sunki, taip pat gali pasireikšti karščiavimas ir padidėti sritiniai limfmazgiai. Celiulitas paprastai gydomas antibiotikais.
Kokios yra skirtingos celiulito stadijos?
Gydytojai paprastai skiria erzelynę ir flegmoną. Erizipelė, arba erizipelis, yra ypatinga celiulito forma. Erizipelis plinta paviršutiniškai ant odos, tačiau taip pat prasiskverbia į apatinius odos sluoksnius ir ten sukelia uždegimą, kuris gali turėti gyvybei pavojingų pasekmių. Erizipelę sukelia streptokokai.
Flegmona yra plintantis poodžio uždegimas, kurį sukelia stafilokokai. Jis gali plisti nuo raumenų odos iki sausgyslių audinio ir sudaryti plačias nekrozes. Be erizipelėjos ir flegmonos, kai kuriais atvejais celiulitas taip pat gali tapti pūlingas (pripildytas pūlių), tačiau šio pūlinio negalima drenuoti. Tai ypač sunki infekcijos eiga.
Kas sukelia celiulitą?
Celiulito sukėlėjai yra vadinamieji Streptococcus pyogenes (A grupės streptokokai) arba Staphylococcus aureus, kurie paprastai patenka į organizmą per pažeistą odos barjerą ir sukelia greitai plintančią odos infekciją. Išoriškai celiulitas pastebimas dėl atviros žaizdos arba odos pūlinio. Retesniais atvejais celiulitą taip pat gali sukelti gyvūnų įkandimai ar nardymo traumos. Ypač celiulito riziką didina odos pažeidimai, pavyzdžiui, nedideli ar dideli odos sužalojimai arba grybelinė infekcija. Tačiau limfedema taip pat gali padidinti celiulito išsivystymo riziką, nes gydytojai nustatė, kad limfa teigiamai skatina bakterijų augimą. Be to, yra toliau išvardyti rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie celiulito išsivystymo:
- gydytojai nustatė, kad ypač vyresnio amžiaus žmonės, diabetikai, sergantieji AIDS ar sergantieji herpesu linkę susirgti celiulitu,
- Ligos, kurios sutrikdo apatinių galūnių kraujotaką, pavyzdžiui, limfedema.
Kokie yra celiulito simptomai?
Celiulitas dažniausiai pasireiškia vienoje kojos pusėje. Šilti, raudoni ir skausmingi odos plotai gali būti pirmieji celiulito požymiai. Pūlingos išskyros nėra būdingos celiulitui. Tačiau gali atsirasti viena ar kelios pūslelės, opos ar pūliniai. Jei susidaro pūslės su skaidriu skysčiu, tai gali reikšti ypač sunkią eigą. Be šių išorinių odos požymių, gali pasireikšti ir kiti toliau išvardyti simptomai:
- Karščiavimas ir net šaltkrėtis,
- Širdies plakimas (tachikardija),
- Galvos skausmas,
- žemas kraujospūdis (hipotenzija),
- delyras, jei infekcija sunki
Jei simptomai sparčiai stiprėja ir dėl pūslių atsiranda odos atšokimas, tai gali reikšti gyvybei pavojingą infekciją.
Kaip diagnozuojamas celiulitas?
Įtarus celiulitą, visada reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų galima pradėti gydymą. Celiulitas paprastai diagnozuojamas fiziškai apžiūrint pažeistas odos vietas. Ypač imunodeficitiniams pacientams, kuriems pasireiškia sunkios infekcijos požymiai, taip pat galima paimti kraujo pasėlius, kad būtų nustatyti ligą sukeliantys mikrobai.
Kaip gydomas celiulitas?
Celiulito be pūlių atveju arba esant ypač sunkiai infekcijos eigai, paprastai vartojami antibiotikai, kurie geriami per burną. Svarbu stebėti ligos eigą pirmąsias 48 valandas. Jei per šį laikotarpį simptomai nesumažėja, gali prireikti hospitalizavimo arba parenterinio gydymo, kad būtų sumažinta sepsio rizika.
Vartojimas paprastai tęsiamas tol, kol celiulitas kliniškai išnyksta. Daugumai pacientų tai trunka trumpiau nei savaitę. Gydymą antibiotikais galima palaikyti imobilizuojant arba pakeliant atitinkamą kūno dalį. Vėsinantys drėgni tvarsčiai gali ne tik palengvinti skausmą, bet ir sumažinti edemą.
Kokia tikimybė išgydyti celiulitą?
Gydant antibiotikais celiulitas paprastai greitai išgydomas. Tačiau kartais gali susiformuoti vietiniai pūliniai, kuriuos vėlgi reikia gydyti pjaunant ir drenuojant. Kadangi kai kuriais atvejais odos uždegimas gali pasikartoti, reikėtų imtis šių profilaktinių priemonių:
- esant kojų kraujotakos sutrikimams, užtikrinti, kad būtų pagerinta kraujotaka,
- optimizuoti cukraus kiekį kraujyje sergantiesiems cukriniu diabetu,
- užtikrinti gerą higieną ir vengti pėdų šerpetojimo.