Kas yra karbunkulas?
Karbunkuliai, liaudiškai dar vadinami opalige, yra gilesnės odos infekcijos, atsirandančios dėl kelių greta esančių plaukų folikulų arba kelių greta esančių opelių. Karbunkulus lydi stiprus skausmas, karščiavimas ir limfagyslių uždegimas (limfangitas). Dėl jų giliai kaupiasi pūliai ir atsiranda odos randai. Karbunkulų dažniausiai susidaro ant kaklo, nugaros, pečių, klubų ir šlaunų. Karbunkulas paprastai šalinamas chirurginiu būdu. Po karbunkulo priežiūros atliekami šilti kompresai ir dažnai geriami antibiotikai nuo jį sukeliančios bakterijos Staphylococcus aureus.
Kuo skiriasi išopėjimas nuo karbunkulo?
Karbocitas yra bakterijų sukelta pūlinga odos infekcija, kurią lengva supainioti su dideliu pūliniu. Tačiau, skirtingai nei spuogas, karpauskas yra gilesniuose odos sluoksniuose, todėl yra daug skausmingesnis, ypač dėl to, kad karpausko metu taip pat uždegimas apima plauko folikulą ir aplinkinį jungiamąjį audinį. Todėl technine kalba išopėjimas dar vadinamas folikulitu. Kita vertus, karbunkulą sukelia kelių gretimų vočių susiliejimas į didesnį pūlingą židinį. Karbunkulų dažnai atsiranda kaklo srityje ir jie siekia giliau į odos sluoksnius nei išopėjimas.
Kaip išsivysto karbunkulas?
Karbunkulas - tai kelių opelių susiliejimas į vieną didelį uždegiminį darinį. Karunkulas yra plaukų folikulo uždegimas, kuris ne tik siekia giliai į plauko folikulą, bet ir išplinta į aplinkinius audinius. Dažniausiai karbunkulą sukelia auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus), kuris gali įsiskverbti į plauko folikulą, ypač prastos higienos atvejais arba pacientams, kurių imuninė sistema nusilpusi. Karbunkulas sukelia didelį skausmą, o jo vystymąsi gali skatinti šie veiksniai:
- Cukrinis diabetas,
- Imunodeficito ligos, pavyzdžiui, AIDS,
- prasta higiena,
- riebios odos priežiūros priemonės, kurios gali prisidėti prie plaukų folikulų užsikimšimo ir taip paskatinti furunkulo ar karbunkulo atsiradimą.
Kokie yra karbunkulo simptomai?
Karbunkulas pasireiškia kaip lentos pavidalo bakterinis odos uždegimas (flegmona) ir sukelia patinimą bei stiprų paraudimą, kurio centre kai kuriais atvejais atsiranda net pūlinys. Iš pradžių patinimas apčiuopiamas kaip kietas gumbas, kurio apimtis gali siekti iki dviejų centimetrų. Laikui bėgant po patinimu kaupiasi pūliai ir gumbas tampa judresnis. Be to, aplink uždegimo vietą gali būti jaučiamas karštis. Jei karbunkulas ilgai negydomas, jis gali sukelti net limfagyslių uždegimą (vietinį limfangitą) ir karščiavimą bei bendrą nuovargio jausmą.
Kaip diagnozuojamas karbunkulas?
Norint veiksmingai gydyti karbunkulus, svarbu atskirti odos infekciją nuo panašių būklių, pavyzdžiui, eritrazmos ar flegmonos. Šias būkles dažnai sukelia skirtingi mikrobai, todėl joms reikalingas skirtingas medikamentinis ir antibiotikų gydymas. Norėdamas neabejotinai nustatyti karbunkulą, gydytojas paims pažeistos odos tepinėlį ir ištirs jį dėl Staphylococcus aureus.
Kaip gydomas karbunkulas?
Karbunkulas visada turi būti gydomas mediciniškai ir jo niekada negalima pjauti patiems. Savarankiškas gydymas didina pakartotinio užsikrėtimo ir sukėlėjo plitimo riziką. Negydant karbunkulo, jis gali sukelti limfagyslių uždegimą (limfangitą) ar net gyvybei pavojingą kraujo užkrėtimą (sepsį).
Norėdamas veiksmingai gydyti karbunkulą, gydytojas paprastai pašalina karbunkulą chirurginiu būdu, jį suskaldęs. Tam reikia išvalyti negyvas odos ląsteles (nekrozė) ir pašalinti pūlingas ertmes drenuojant. Be to, pacientui paprastai skiriama plataus spektro antibiotikų, kad būtų išvengta naujos infekcijos. Priklausomai nuo karbunkulo matmenų ir kūno vietos, kurioje jis atsirado, taip pat gali būti paskirtas griežtas lovos režimas, kad kuo mažiau judant būtų išvengta mikrobų iš sprogusio karbunkulo pernešimo į kitas kūno vietas. Be to, gijimo procesą gali palengvinti dezinfekuojantis tepalas arba tirpalas su veikliąja medžiaga - polividono jodu.
Kaip galima išvengti karbunkulo atsiradimo?
Karbunkulų atsiradimo galima išvengti taikant šias paprastas higienos priemones:
- dažnai plauti rankas ir kruopščiai jas nusausinti,
- Vengti odą dirginančių ploviklių,
- reguliariai dezinfekuoti odą po kiekvieno skutimosi,
- Dėvėti drabužius, pagamintus iš kokybiškų ir sugeriančių medžiagų,
- reguliariai keisti drabužius, patalynę ir rankšluosčius, kad juose nesikauptų bakterijų,
- Naudoti kosmetikos priemones, kurios nesuaugina plaukų folikulų ir taip neutralizuoja iššutimų vystymąsi.