Kas yra kiaulytė?

Kiaulytė yra infekcinė liga, kurią sukelia kiaulytės virusas ir kuri taip pat žinoma kaip ožkos peteliškė. Virusas aptinkamas tik tarp žmonių. Kiaulytėms būdingas parotito liaukų patinimas ir uždegimas. Virusas plinta visame pasaulyje, gali pasireikšti bet kokiame amžiuje ir pasireikšti ištisus metus. Dėl apsauginių skiepų nuo kiaulytės sergamumas šia liga Vokietijoje labai sumažėjo.

Kaip užsikrečiama kiaulyte?

Virusas perduodamas nuo žmogaus žmogui per lašelinę infekciją. Tai reiškia, kad žmogui kalbant, kosint ar čiaudint mažyčiai lašeliai pasklinda oru ir juos įkvepia sveikas žmogus. Kiaulyte taip pat galima užsikrėsti tiesioginio kontakto metu, pavyzdžiui, bučiuojantis. Užsikrėtimas per tepinėlį, pavyzdžiui, per bendrus akinius ar indus, yra šiek tiek retesnis.

Kada pasireiškia kiaulytė ir kiek laiko žmonės laikomi užkrečiamaisiais?

Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka apie 16-18 dienų. Tačiau galimas ir 12-25 dienų laikotarpis. Laikoma, kad esate užkrečiamas jau savaitę prieš ir maždaug devynias dienas nuo parotito patinimo pradžios. Didžiausia rizika yra praėjus maždaug dviem-keturioms dienoms nuo ligos pradžios. Nesvarbu, ar nėra jokių simptomų, ar yra tik lengvi simptomai.

Kokie yra kiaulytės simptomai?

Ne visiems užsikrėtusiems žmonėms pasireiškia simptomai. Maždaug 4 iš dešimties žmonių kiaulytės infekcija praeina visiškai be simptomų. Ypač vaikams, kurių amžius mažesnis nei 5 metai, pasireiškia tik įprasto peršalimo simptomai, jei tokių iš viso būna. Kai kuriais kitais atvejais atsiranda gerokai daugiau simptomų:

  • Apetito praradimas,
  • Paausinių liaukų patinimas,
  • Skruostų srities patinimas,
  • Gerklės srities patinimas.

 
Tačiau šie simptomai paprastai išnyksta po trijų-aštuonių dienų.

Liaukų patinimas dažnai sukelia skausmą, daugelis sergančiųjų taip pat jaučia ausų skausmą dėl ausies kanalo spaudimo. Burnos atidarymas ir net kramtymas gali sukelti skausmą. Ypač sunkiais ir skausmingais atvejais pacientui patartina valgyti tik skystą arba labai minkštą maistą, pavyzdžiui, košes, sriubas ar tyreles. Daugeliui sergančiųjų padidėja ir gretimi limfmazgiai.

Kaip diagnozuojama kiaulytė?

Paprastai gydytojas iš karto atpažįsta kiaulytę pagal simptomus. Ypač būdingas paausinių liaukų patinimas paprastai nepalieka abejonių, kad tai yra kiaulytės viruso infekcija. Tačiau, kadangi bent jau Vokietijoje kiaulytė tapo daug retesne liga, siekiant visiško tikrumo dažnai skiriamas laboratorinis tyrimas. Tyrimas ypač svarbus, jei sergantysis buvo skiepytas nuo kiaulytės. Kraujo tyrimu galima nustatyti specialius antikūnus prieš virusą. Jei yra ūminė kiaulytės infekcija, paprastai randama specifinių IgM antikūnų. Jie aptinkami pirmosiomis dienomis po ligos pradžios, o praėjus kelioms savaitėms po ligos jų kiekis gali būti net padidėjęs.

Tačiau jei asmuo buvo skiepytas, IgM tyrimas gali duoti klaidingai teigiamą rezultatą. Tokiais atvejais naudojamas papildomas viruso nustatymas. Tam tikslui tiriamas gerklės tepinėlis arba šlapimas, siekiant nustatyti viruso genetinę medžiagą.

Kaip gydoma kiaulytė?

Šiuo metu antivirusinio kiaulytės gydymo nėra. Liga paprastai gydoma simptomiškai - skausmą malšinančiais ir karščiavimą mažinančiais vaistais. Jei pacientas karščiuoja, jis turi gerti pakankamai skysčių ir laikytis lovos režimo. Kai kuriais atvejais kiaulytė gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, sėklidžių uždegimą. Tokiu atveju taip pat taikomas lovos režimas ir sėklidės pakėlimas bei vėsinimas. Labai sunkiais atvejais gydytojas gali paskirti vaistų nuo uždegimo. Jei dėl kiaulytės infekcijos išsivysto pankreatitas, nukentėjęs asmuo turi būti gydomas ligoninėje. Kai kuriais atvejais būtina bent laikinai taikyti dirbtinį maitinimą. Gydymas ligoninėje būtinas ir retu cerebrinio meningito atveju.

Kokia yra kiaulytės prognozė?

Paprastai kiaulytės prognozė yra gera. Dažniausiai infekcija būna lengva ir nepavojinga, ypač vaikams. Tačiau su amžiumi daugėja komplikacijų ir vėlyvųjų padarinių. Pavyzdžiui, su kiaulyte susijęs sėklidžių uždegimas gali sumažinti vaisingumą. Tik retais atvejais berniukai ar vyrai po to būna visiškai nevaisingi. Apie 4 % sergančiųjų patiria aukštų tonų kurtumą. Paprastai tai būna laikina, tačiau vienam iš 20 000 kiaulyte užsikrėtusių žmonių kurtumas išlieka visam gyvenimui. Kiaulytės sukeltas smegenų uždegimas retai būna mirtinas. Nuo kiaulytės encefalito miršta apie 1,5 % susirgusiųjų.

Kaip galite apsisaugoti nuo kiaulytės?

Geriausia apsauga nuo kiaulytės yra ir išlieka skiepai. Jį rekomenduojama atlikti vaikystėje ir iš viso reikėtų pasiskiepyti trimis vakcinos dozėmis. Jei pamiršote ar praleidote skiepą, būtina jį atlikti kuo greičiau iki 18-ojo gimtadienio. Skiepijimas skirtas ne tik apsisaugoti nuo kiaulytės, bet ir apsaugoti kitus nuo užsikrėtimo kiaulyte.

Ar privaloma pranešti apie kiaulytę?

Vokietijoje apie kiaulytę privaloma pranešti nuo 2013 m. Įtarus susirgimą, įrodžius susirgimą ar mirties atvejį, susijusį su kiaulyte, gydytojai privalo pateikti pranešimą visuomenės sveikatos departamentui, nurodydami susirgusio asmens vardą ir pavardę. Jei susirgęs asmuo lanko arba dirba bendruomenės įstaigoje, pavyzdžiui, vaikų darželyje ar mokyklose, apie tai turi informuoti jų vadovybę, o vaikų atveju - tėvus. Tuomet įstaigos vadovybė turi perduoti atitinkamą pranešimą sveikatos priežiūros institucijai. Kada pacientui vėl bus leista lankytis ar dirbti tokioje įstaigoje, galiausiai nuspręs sveikatos priežiūros institucija.