Kas yra leiomyoma?

Leiomiomos yra vieni dažniausių gerybinių gimdos navikų, atsirandantys iš gimdos gleivinės raumenų ląstelių. Leiomijoma gali atsirasti pavieniais atvejais kaip vadinamoji myoma uteri arba daugybiškai kaip uterus myomatosus. Ypač mažos leiomijomos vadinamos miomos gemalais. Nuo 40 iki 50 proc. visų atvejų leiomijomos atsiranda vyresnėms nei 30 metų moterims. Dažniausiai jų randama gimdos kūne (gimdos kūne), rečiau - gimdos kaklelyje (žemiausioje gimdos vietoje). Pavieniais atvejais leiomijomos taip pat susiformuoja plačiajame gimdos raištyje (ligamentum latum) arba kiaušintakiuose. Kadangi leiomijomos gali užaugti iki nemažo dydžio, iki 10 cm skersmens ar daugiau, jos gali prisidėti prie gimdos deformacijos ir padidėjimo.

Kokie yra skirtingi leiomiomiomų tipai?

Leiomiomos pagal jų vietą skirstomos taip:

  • subserozinė mioma: išsidėsčiusi žemiau serozės, gali sukelti stiebus primenančias fibromas, kurios gali sukelti hemoraginį infarktą.
  • intramuralinė mioma: yra gimdos sienelėje,
  • submukozinė mioma: auga po gimdos gleivine, dažnai prasiskverbia į gimdos ertmę ir gali sukelti kraujavimą. Kai kuriais atvejais kylančias infekcijas gali paskatinti ir submukozinė leiomyoma.

 

Subserozinės ir intramuralinės fibromos paprastai šalinamos per pilvo pjūvį arba laparoskopiją. Submukozinė mioma šalinama per makštį, atliekant histeroskopiją.

Kas sukelia leiomiomiomą?

Leiomijomos yra nuo hormonų priklausomi navikai ir paprastai auga lėtai. Jos išsivysto iš lygiųjų raumenų ląstelių, esančių vidaus organuose, pavyzdžiui, gimdoje, inkstuose arba virškinimo trakte.

Ar leiomijomos pavojingos nėštumo metu?

Dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu leiomijomos gali padidėti, o tai gali sukelti įvairių komplikacijų. Pavyzdžiui, nėštumo metu turint leiomiomiomiomą, gali padidėti priešlaikinio gimdymo rizika. Taip yra todėl, kad dėl leiomiomiomų placenta gali neteisingai prisitvirtinti, todėl gali įvykti savaiminis abortas. Tačiau taip pat padidėja priešlaikinio gimdymo ar kūdikio padėties sutrikimų rizika. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis ovuliacijos inhibitorių vartojimas gali sumažinti leiomijomos išsivystymo tikimybę.

Kokius simptomus sukelia leiomijoma?

Daugeliu atvejų leiomijoma nesukelia jokių simptomų. Dažniausiai pasitaikantys simptomai, jei jie pasireiškia, yra kraujavimo sutrikimai, pasireiškiantys per gausiomis ir per ilgai trunkančiomis mėnesinėmis (menoragija), kraujavimu ne mėnesinių metu (metroragija) arba padažnėjusiu menstruaciniu kraujavimu su labai dideliu kraujo netekimu (hipermenorėja). Šie simptomai paprastai pasireiškia rečiau:

  • stiprus noras šlapintis,
  • Skausmas lytinių santykių metu,
  • Apatinės pilvo dalies skausmas,
  • pilvo patinimas, ypač esant didelėms leioimomoms,
  • Vidurių užkietėjimas,
  • Nugaros ir (arba) kojų skausmas,
  • Inkstų ar šono skausmas

Kaip diagnozuojama leiomyoma?

 Ginekologas, surinkęs anamnezę, atliks palpacijos tyrimą. Paprastai tai atliekama per makštį, bet taip pat per pilvo sieną ir tiesiąją žarną. Jei yra didesnė leiomyoma arba kelios leiomyomos, jas paprastai galima apčiuopti. Be šios palpacijos, atliekama makšties sonografija (ultragarsinis tyrimas). Miomą ultragarsiniame vaizde galima atskirti pagal aido rankas, suapvalintą išvaizdą ir lygias ribas. Sonografija galima nustatyti tikslią leiomijomos vietą ir dydį.

Jei leiomyoma spaudžia šlapimtakį, inkstai ir šlapimo takai paprastai taip pat ištiriami ultragarsu arba rentgeno nuotrauka su kontrastine medžiaga (pielograma).     Jei tyrimo rezultatai neaiškūs, ginekologas gali paskirti atlikti magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), o prireikus - ir kraujo tyrimą bei nustatyti hormonų kiekį. Pastarasis tyrimas dažniausiai atliekamas, jei įtariama anemija.

Kaip gydoma leiomyoma?

Leiomiomiomą galima pašalinti chirurginiu būdu. Galimos toliau išvardytos gydymo procedūros, kurios viena nuo kitos skiriasi taip:

  • Miomos enukleacija: mioma pašalinama iš gimdos jos nepažeidžiant. Miomos enukleacijos procedūra ypač taikoma tais atvejais, kai norima susilaukti vaikų. Chirurginė procedūra atliekama atliekant pilvo pjūvį, laparoskopiją arba histeroskopiją. Kuri procedūra taikoma, priklauso nuo tikslios leiomijomos vietos ir dydžio. Kai kuriais atvejais po miomos enukleacijos leiomyoma gali vėl susiformuoti.
  • Miomos embolizacija: nutraukiamas leiomijomos aprūpinimas krauju, kad tokiu būdu ji sumažėtų. Miombolizacija gali būti atliekama kaip alternatyva chirurginiam leiomijomos (miomektomijos) arba gimdos (histerektomijos) pašalinimui.
  • Histerektomija - tai visiškas arba dalinis gimdos pašalinimas.

  

Be to, gydant leiomiomiomiomą gali būti taikomas ir medikamentinis gydymas. Pavyzdžiui, šiuo tikslu gali būti skiriami GnRH analogai. Tai vaistai, dirbtinai mažinantys estrogenų kiekį, kad būtų slopinamas leiomijomos augimas. To paties tikslo siekiama ir įdedant hormoninę vidaus organų pastą.

Kokia yra ligos eiga ir leiomijomos prognozė?

Gydymo reikia tik toms leiomiomiomiomoms, kurios sukelia simptomus. Negydomos jos gali sukelti lėtinį apatinės pilvo dalies skausmą. Jei pacientė dar nebaigė planuoti vaiko, pirmenybė turėtų būti teikiama konservatyvioms gydymo formoms, o ne gimdos pašalinimui (histerektomijai). Pacientės, kurioms nėra simptomų, turėtų reguliariai lankytis profilaktinėse apžiūrose. Net gerybinės leiomijomos gali sukelti komplikacijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcijas arba šlapimo pūslės, žarnyno ar inkstų funkcinius sutrikimus. Net ir po sėkmingo gydymo leiomijomos gali vėl susiformuoti.

Ar leiominoma gali tapti piktybine?

Gana retai pasitaiko, kad gerybinės fibromos išsigimsta. Taip nutinka tik mažiau nei vienu procentu visų atvejų ir beveik išimtinai moterims menopauzės metu arba po jos.