Kas yra limfoma?
Terminas limfoma apibendrina įvairius limfinės sistemos vėžio atvejus ir liaudiškai dar vadinamas limfagyslių vėžiu. Limfinė sistema jokiu būdu neapsiriboja vienu organu. Atvirkščiai, limfinei sistemai priklauso ne tik limfmazgiai, blužnis ir tonzilės, bet ir limfinis audinys, esantis, pavyzdžiui, skrandyje, žarnyne ar po oda. Piktybinė limfoma, t. y. piktybinis limfinės liaukos vėžys, sukelia nekontroliuojamą baltųjų kraujo kūnelių (limfocitų) augimą, o gerybinis limfinės liaukos vėžys dažnai lieka nepastebėtas ir iš pradžių pasireiškia tik limfinės liaukos padidėjimu.
Kaip išsivysto limfoma?
Iki šiol gydytojams nepavyko nustatyti jokių visuotinai galiojančių rizikos veiksnių, lemiančių limfomos susidarymą. Remiantis dabartinėmis žiniomis, įvairūs veiksniai turi sąveikauti tarpusavyje, skatindami limfomos išsivystymo tikimybę. Tai, pavyzdžiui, genetinis polinkis. Jei šeimos narys jau serga piktybine kraujo liga, tikimybė susirgti limfoma padidėja. Tačiau limfomos išsivystymą taip pat gali paskatinti chemoterapija ar radioterapija, autoimuninės ligos ir imunosupresiniai vaistai, pavyzdžiui, skiriami po organų transplantacijos.
Kokie yra limfomos simptomai?
Limfomos požymis gali būti limfomos padidėję limfmazgiai, tačiau nespecifiniai simptomai, tokie kaip karščiavimas, gausus prakaitavimas, pažeistų organų skausmas ar svorio kritimas, taip pat gali būti pirmieji ligos požymiai. Iki šiol limfomos negalima diagnozuoti ankstyvoje stadijoje, nes paprastai tai būna kitokia, bet taip pat reta liga.
Kaip limfoma diagnozuojama?
Jei limfoma įtariama dėl simptomų, gydytojas pirmiausia apčiuopia limfmazgius ir pilvą, taip pat nuodugniai apžiūri tonziles. Jei randamas įtartinas limfmazgis, tolesnio etapo metu, atliekant ambulatorinę operaciją, paimamas audinio mėginys. Po to laboratorijos gydytojai jį ištiria mikroskopu. Tačiau norint taip pat įsitikinti, kiek limfoma jau išplitusi, atliekami papildomi vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, rentgeno tyrimas arba ultragarsinis tyrimas.
Kaip limfoma gydoma?
Agresyvias (labai piktybines) limfomas būtina gydyti nedelsiant. Priklausomai nuo vėžio stadijos, gali būti taikoma chemoterapija, radioterapija arba imunoterapija. Tačiau kai kuriais atvejais užtenka limfomą stebėti reguliariai tikrinant. Taip yra, pavyzdžiui, lėtai progresuojančių (mažai piktybinių) limfomų atveju. Lemiamą reikšmę nustatant tinkamą gydymą taip pat turi limfomos išplitimas organizme, taip pat paciento amžius ir bendra sveikatos būklė.