Kas yra oligodendrogliomos?

Oligodendroglioma yra smegenų navikas (glijos navikas), kuriuo dažniausiai suserga suaugusieji nuo 35 iki 50 metų. Vidutiniškai oligodendrogliomos šiek tiek dažniau pasitaiko vyrams nei moterims. Apskritai oligodendrogliomos tikriausiai sudaro apie vieną procentą visų gliomų, t. y. pirminių smegenų navikų. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) oligodendrogliomas skirsto į keturis lygius, kurie gali sukelti skirtingus simptomus ir pagal tai, kurio lygio oligodendrogliomos yra, skiriasi galimi gydymo būdai. Oligodendrogliomą reikia skubiai gydyti, o jos prognozės skiriasi priklausomai nuo jos sunkumo laipsnio.

Kaip išsivysto oligodendroglioma?

Per mikroskopą oligodendroglioma primena oligodendrocitus, kurie taip pat atsiranda smegenyse ir yra vadinamosios atraminės ląstelės, mielino dangalai. Tačiau, skirtingai nei oligodendrocitai, oligodendrogliomos šių mielino apvalkalų nesudaro.

Oligodendroglioma paprastai išsivysto galvos smegenyse, konkrečiai priekinėje smegenų skiltyje. Tačiau iš esmės oligodendroglioma gali atsirasti ir kitose smegenų srityse. Tačiau smegenų kamienas arba smegenėlės pažeidžiamos rečiau.

Kokios yra skirtingos oligodendrogliomos formos?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiria šias keturias oligodendrogliomos rūšis, kurios skiriasi savo piktybiškumo laipsniu ir augimu:

• I laipsnis: gerybinė oligodendroglioma, kuri auga lėtai ir turi labai geras išgijimo perspektyvas,
• II laipsnio: oligodendrogliomos, kurių dažnas atsinaujinimas (recidyvas) yra didelis ir kurios taip pat gali tapti piktybinės,
• III laipsnio: piktybinė oligodendroglioma, kuri pašalinama chirurginiu būdu ir vėliau gydoma chemoterapija arba radioterapija,
• IV laipsnis: labai piktybinė oligodendroglioma, kuri greitai auga ir kurią po operacijos reikia gydyti spinduliais arba chemoterapija.

Kokius simptomus sukelia oligodendroglioma?

Tik vėlyvosios stadijos oligodendroglioma gali sukelti šiuos gana nespecifinius simptomus:

• Galvos skausmai, kuriuos gali lydėti pykinimas ir vėmimas ir kurie rodo padidėjusį intrakranijinį spaudimą,
• epilepsijos priepuolius ir (arba) neurologinį deficitą,
• Insulto požymiai, pavyzdžiui, vienos pusės paralyžius, kalbos sutrikimai ir t. t., kurie gali atsirasti gliomai nukraujavus į smegenis.

Oligodendrogliomos sukeltas galvos skausmas, kitaip nei įprastas galvos skausmas, atsiranda labai staiga. Vos per kelias dienas ar savaites galvos skausmas gali tapti vis stipresnis ir jo beveik neįmanoma išgydyti, net ir vartojant nuskausminamuosius vaistus. Žmonės dažnai teigia, kad galvos skausmas stiprėja gulint, o savaime praeina, kai jie yra vertikalioje padėtyje.

Dar labiau pažengusioje stadijoje gali pasireikšti vadinamosios hidrocefalijos simptomai, jei smegenų auglys sutrikdo smegenų skysčio nutekėjimą. Jei atsiranda toliau išvardytų simptomų, juos turėtų patikslinti gydytojas:

• Atminties sutrikimai,
• Pavargimas ir (arba) nuovargis,
• Galvos svaigimas ir (arba) pykinimas

Kaip diagnozuojama oligodendroglioma?

Gydytojas pirmiausia surinks paciento ligos istoriją ir, jei reikia, aprašys jo simptomus. Tada gydytojas gali susiaurinti galimas nusiskundimų priežastis ir, jei įtariamas smegenų auglys, atlikti neurologinį tyrimą. Neurologinio tyrimo, kuris atliekamas naudojant vaizdines procedūras, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją (KT), metu įtarimas dėl smegenų naviko patvirtinamas dėl neįprastų audinių sankaupų.

Dar tiksliau nustatyti smegenų auglį galima atliekant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Čia išryškėja smegenų struktūrų pažeidimai. Biopsija gali būti atliekama paimant audinio mėginį.

Kokios yra ankstyvojo nustatymo galimybės?

Rizikos veiksniai, galintys prisidėti prie oligodendrogliomos išsivystymo, medicinos ekspertams vis dar nežinomi. Kadangi nei nesveika mityba, nei genetiniai veiksniai negali būti konkrečiai naudojami kaip rizikos veiksniai, vis dar nėra ankstyvosios diagnostikos programų ar atitinkamų priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią oligodendrogliomos išsivystymui arba ją nustatyti ankstyvoje stadijoje.

Kadangi oligodendrogliomos simptomai paprastai yra ne tik nespecifiniai, bet ir pasireiškia pavėluotai, nusiskundimus nedelsiant turėtų išsiaiškinti gydytojas. Tik atlikus vaizdines procedūras galima nustatyti galutinę diagnozę ir pradėti atitinkamus gydymo veiksmus. Kaip ir kitų vėžinių susirgimų atveju, kuo anksčiau navikas diagnozuojamas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.

Kaip gydoma oligodendroglioma?

Oligodendrogliomos gydymas visada priklauso nuo naviko laipsnio. Antrojo laipsnio oligodendroglioma paprastai šalinama chirurginiu būdu, o tada gydoma radioterapija ir (arba) chemoterapija, jei yra didelė rizika, kad navikas gali atsinaujinti.

Trečio laipsnio oligodendroglioma taip pat paprastai šalinama chirurginiu būdu, o vėliau gydoma chemoterapija. Dažnai naudojamas PCV arba temozolomidas, kad navikas vėl neaugtų.

Be tiesioginio naviko gydymo, svarbi gydymo dalis yra ir reabilitacija. Ypač pacientams, kurie jau patyrė neurologinių pokyčių, reabilitacija turėtų užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę. Tai galima pasiekti, pavyzdžiui, taikant šias gydymo galimybes:

• tikslinė logopedinė terapija (logopedija), jei atsirado kalbos sutrikimų,
• Ergoterapija ir (arba) fizioterapija, jei atsirado fizinių sutrikimų,
• neurokognityviniam lavinimui gali būti naudojamos specialios kompiuterinės programos.

Į kokį specialistą reikėtų kreiptis dėl oligodendrogliomos?

Ypač oligodendrogliomos atveju turėtų bendradarbiauti keli specialistai, nes naviką dažnai lydi daugybė nusiskundimų. Sergantiesiems patartina pirmiausia kreiptis į neurologą. Neurologas ne tik atliks neurologinius tyrimus, bet ir patvirtins įtarimus dėl ligos. Be to, sergantysis turėtų pasikonsultuoti su gydytoju radioonkologu, su kuriuo reikėtų pasitarti dėl tikslaus naviko tipo nustatymo. Onkologai, vadinamieji vėžio ligų specialistai, taip pat neurochirurgai prireikus gali atlikti papildomus diagnostinius tyrimus ir primesti tinkamus gydymo metodus.