Skirtumas tarp žemų (LF) ir aukštų (HF) dažnių terapijos
Dažnių terapija grindžiama prielaida, kad kiekviena ląstelė, kiekvienas organas ir kiekvienas patologinis procesas turi specifinį virpesių modelį. Praktikoje dažnai skiriami žemi (LF) ir aukšti (HF) dažniai. Tačiau ką tai reiškia konkrečiai - ir kokį vaidmenį jie atlieka gydant tokias ligas kaip vėžys?
Kas yra žemi dažniai (LF)?
Žemi dažniai paprastai būna nuo kelių hercų iki kelių šimtų hercų. Jie laikomi "lėtesniais" ir turi stipresnį reguliacinį poveikį organizmui. Žemieji dažniai (LF) naudojami energijos srauto blokadoms šalinti, skausmui mažinti ir organizmo regeneracijai skatinti.
- Skatina ląstelių regeneraciją
- Palaiko paties organizmo savigydos galias
- Gali būti naudingi sergant lėtiniais negalavimais ir po vėžio
Kas yra aukštieji dažniai (VF)?
Aukštieji dažniai svyruoja nuo kelių kilohercų iki megahercų. Jie yra daug "greitesni" ir gali prasiskverbti giliai į audinius ir ląsteles. Dėl to jie ypač tinka specialiai paveikti patologines struktūras. Dažnių terapijoje HF dažnai naudojami kovojant su teršalais, pavyzdžiui, toksinais ar mikroorganizmais.
- Tikslinis poveikis patologiniams procesams
- Pagalba infekcijų, streso ir degeneracinių ligų atvejais
- Mokslinių tyrimų metodai vėžio terapijos srityje naudojant aukšto dažnio impulsus
LF ir HF derinys
Šiuolaikinė dažnių terapija parodė, kad ypač veiksmingas yra LF ir HF derinys. LF turi harmonizuojantį poveikį visai sistemai, o HF gali būti naudojamas konkrečiai prieš sutrikimus ar patologines struktūras. Taip kartu sukuriamas holistinis metodas, padedantis ir reguliuoti, ir tikslingai gydyti.
Dažnių terapija ir vėžys
Didelio susidomėjimo sulaukia dažnių poveikis, ypač vėžio srityje. Kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri aukšti dažniai gali paveikti navikinių ląstelių augimą. Tuo pat metu žemi dažniai padeda stiprinti imuninę sistemą ir gerinti gyvenimo kokybę.
Pastaba: Dažnių terapija nėra pripažįstama tradicinės medicinos ir nepakeičia medicininės diagnozės ar gydymo. Tačiau ji gali suteikti vertingą pagalbą kaip papildomas metodas.
Išvada
Žemi dažniai (ŽD) ir aukšti dažniai (VŽ) yra du pagrindiniai dažnių terapijos metodai. Abu jie veikia skirtinguose organizmo lygmenyse - LF labiau reguliuoja ir stiprina, o HF - specifiškiau ir tikslingiau. Jų derinys atveria platų terapinį spektrą, taip pat ir teikiant pagalbą pacientams, sergantiems sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu.
Atsakomybės apribojimas: dažnių terapija nėra pripažįstama tradicinės medicinos. Ji nepakeičia gydytojo ar alternatyvios praktikos specialisto tyrimo ar gydymo...
