Kas yra Vakarų Nilas?

Vakarų Nilo virusas kilęs iš Afrikos ir pirmą kartą aptiktas 1937 m. Ugandoje. Pirmieji atvejai Europoje buvo užregistruoti Prancūzijoje XX a. septintajame dešimtmetyje. Iki šiol daugiausia pranešimų apie arklių, paukščių, taip pat žmonių užsikrėtimo atvejus gauta pietų ir pietryčių Europos šalyse. Vakarų Nilo virusas aptinkamas visuose pasaulio žemynuose.

Kaip perduodamas Vakarų Nilo virusas?

Kraują siurbiantys uodai yra pagrindiniai viruso pernešėjai, o paukščiai yra svarbiausi šeimininkai. Kiek retesniais atvejais virusas perduodamas arkliams ir žmonėms. Daugelį metų Vakarų Nilo viruso plitimas Europoje buvo atidžiai stebimas.

Kaip paplitęs Vakarų Nilo virusas?

Atrodo, kad virusas gali peržiemoti Vokietijoje arba kitose Europos šalyse. 2018 m. virusas aptiktas arklių ir paukščių organizmuose. Vėliau, po metų, pranešta apie pirmuosius atvejus - penkis diagnozuotus užsikrėtimo atvejus Rytų Vokietijoje. Spėjama, kad juos į šalies gilumą pernešė uodai. Taigi, Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Berlyne virusas buvo užregistruotas ir aptiktas pirmą kartą. Roberto Kocho instituto duomenimis, kita rizikos zona yra šiltesnis regionas aplink Aukštutinį Reiną.

Vokietijoje sukėlėją daugiausia perneša itin plačiai paplitę Culex šeimos uodai. Pietų Europos šalyse virusas jau daugelį metų yra pernešamas ir ten taip pat gali puikiai peržiemoti .

Iki 2019 m. užsikrėtimas buvo nustatytas tik keliautojams, grįžtantiems į Vokietiją . Virusas ypač paplitęs Afrikoje, vakarų Turkijoje, Izraelyje, Indijoje, kai kuriose Pietryčių Azijos dalyse ir tarp Šiaurės ir Centrinės Amerikos. 2019 m. užsienyje rasta duomenų apie septynis užsikrėtusius Vokietijos piliečius. Nėra žinoma apie jokį mirties atvejį, susijusį su šiuo virusu.

Kokia yra Vakarų Nilo viruso morfologija?

Nuo 1937 m. žinomas RNR virusas priklauso Flaviviridae šeimai, kuri paplitusi ne tik tropiniuose regionuose, bet ir klimatiniuose regionuose. Daugiausia uodai užkrečia paukščius, arklius ir kitus žinduolius. Labai retais atvejais virusas gali būti perduodamas ir žmonėms.

Kokie yra Vakarų Nilo viruso simptomai?

Tik nedidelei daliai užsikrėtusių žmonių pasireiškia bet kokie simptomai ir tik apie 1 % užsikrėtusiųjų sunkiai suserga. Tačiau dėl daugybės besimptomių infekcijų Roberto Kocho institutas daro prielaidą, kad neužregistruotų užsikrėtimo atvejų skaičius yra didesnis . Užsikrėtus virusu , maždaug penktadaliui užsikrėtusiųjų pasireiškia karščiavimo ir į gripą panašių simptomų. Jie gali trukti nuo trijų iki šešių dienų . Ligos eiga paprastai prasideda :

  • savaimine karščiavimo pradžia,
  • Galvos skausmu,
  • Nugaros skausmu,
  • Šaltkrėtis,
  • Limfmazgių patinimu,
  • Nuovargis.

 
Labai retais atvejais užsikrėtimas Vakarų Nilo virusu išsivysto į encefalitą.

Kaip diagnozuojamas Vakarų Nilo virusas?

Įtarus užsikrėtimą Vakarų Nilo virusu , esant galimybei, diagnozę turėtų perimti speciali laboratorija, kuri atlieka diagnostiką iš laboratorinės medžiagos. Per kelias pirmąsias dienas nuo simptomų atsiradimo , viruso RNR galima aptikti serume, nespalvotame kraujyje arba smegenų skystyje, daugiausia naudojant RT-PCR testą. Praėjus kelioms pirmosioms dienoms, naudinga nustatyti IgM ir IgG serume arba smegenų skystyje. Kadangi IgM antikūnus galima aptikti labai ilgai, galutinę diagnozę patartina nustatyti tiriant mėginius, paimtus ligos eigoje. Vakarų Nilo virusą galima nustatyti ir neabejotinai patvirtinti remiantis keturis kartus padidėjusiu specifiniu titru .

Kaip gydomas Vakarų Nilo virusas?

Specifinio antivirusinio Vakarų Nilo viruso gydymo nėra. Todėl jis gydomas tik simptomiškai. Jei ligos eiga sunkėja, sergantysis paguldomas į ligoninę ir stebimas.

Kokias komplikacijas gali sukelti Vakarų Nilo virusas?

Maždaug vienam iš 100 žmonių Vakarų Nilo viruso infekcija virsta sunkia neuroinvazine liga. Dažniausiai kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms išsivysto meningitas, tačiau daugeliu atvejų jis būna gerybinis. Šiek tiek retesniais atvejais pasireiškia encefalitas , kuriam būdingi šie simptomai:

  • psichikos pokyčiai,
  • vangus paralyžius,
  • Raumenų silpnumas,
  • Ataksija,
  • Regos nervo neuritas,
  • epilepsijos priepuoliai dėl kaukolės nervų pokyčių.

 
Išimtiniais atvejais pasireiškia kepenų ar širdies uždegimas. Paprastai užsikrėtus Vakarų Nilo virusu infekcija pasveikstama be komplikacijų. Jei išsivysto encefalitas, iki 50 % atvejų reikia tikėtis vėlyvų pasekmių . Maždaug 5-10 % susirgusiųjų, kurie suserga Vakarų Nilo viruso sukelta neuroinvazine liga, miršta. Ypač nukenčia pagyvenę ir imunosupresija sergantys žmonės bei žmonės, anksčiau sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip apsisaugoti nuo Vakarų Nilo viruso?

Ypač vasarą ir ankstyvą rudenį gydytojai visada turėtų nepamiršti Vakarų Nilo viruso, kai pasireiškia atitinkami simptomai. Viruso perdavimas galimas tiek perpilant kraują, tiek persodinant organus, tiek nėštumo metu.

Kol kas skiepų nuo šio viruso nėra. Todėl veiksmingiausia priemone laikoma apsauga nuo uodų. Vietose, kur susikaupia daug uodų, turėtumėte dėvėti palaidines arba marškinius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes. Namuose nuo uodų galite apsisaugoti naudodami langų tinklelius ir tinklelius nuo uodų.

Ar privaloma pranešti apie Vakarų Nilo virusą?

Vokietijoje Vakarų Nilo viruso buvimas tarp arklių ar paukščių laikomas gyvūnų liga, apie kurią privaloma pranešti. Nuo 2016 m. pagal Vokietijos infekcijų apsaugos įstatymą apie tiesiogiai ar netiesiogiai aptiktus Vakarų Nilo viruso sukėlėjus žmonėse privaloma pranešti pagal pavadinimą. Tuo tarpu Austrijoje privaloma pranešti tik apie ligos ar mirties atvejus. Šveicarijoje pagal Epidemijų įstatymą privaloma pranešti net ir apie laboratorijoje nustatytą teigiamą rezultatą.