Kas yra varpos vėžys?

Varpos vėžys dar vadinamas varpos karcinoma. Beveik 95 proc. visų atvejų tai yra plokščialąstelinė karcinoma, t. y. piktybinis navikas. Skirtingai nuo kitų vėžinių susirgimų, varpos vėžys pasitaiko gana retai ir kasmet Vokietijoje juo suserga tik keli šimtai vyrų, dažniausiai nuo 60 metų amžiaus. Jaunesniems nei 40 metų vyrams varpos vėžys pasitaiko dar rečiau.

Varpos vėžys gali pasireikšti kraujavimu, odos pokyčiais, gumbeliais, sukietėjimu ar varpos patinimu. Anksti diagnozuotas varpos vėžys gali būti operuojamas, o jo išgydymo prognozės yra geros, jei pašalinamos visos piktybinės naviko ląstelės. Kita vertus, jei varpos vėžys diagnozuojamas stadijoje, kai navikas jau yra metastazavęs, tenka taikyti paliatyviąją chemoterapiją, o prognozė blogėja priklausomai nuo naviko stadijos.

Kaip išsivysto varpos vėžys?

Daugeliu atvejų varpos vėžys priklauso plokščialąstelinei karcinomai. Šį piktybinį vėžį sukelia išorinio odos sluoksnio ląstelių degeneracija. Varpos vėžys ypač dažnai susiformuoja ant apyvarpės ir žando. Jei navikas negydomas, jis gali išplisti net į kūnelį, prostatą ir (arba) šlaplę. Naviko ląstelės per limfinę sistemą gali migruoti į kirkšnies limfmazgius ir dubenį. Vėlesnėje stadijoje navikas per kraują taip pat gali metastazuoti į kitus organus, pavyzdžiui, plaučius ar skeletą.

Į kokias naviko stadijas skirstomas varpos vėžys?

Varpos vėžys klasifikuojamas pagal tarptautinę TNM klasifikaciją (T - navikas, N - limfmazgių pažeidimas, M - metastazės). Tai apibūdina atitinkamą vėžio stadiją pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Be to, kaip giliai navikas jau įsiskverbė į ląstelių audinį (infiltracija), taip pat sprendžiama, ar pažeisti limfmazgiai ir ar kituose organuose nesusidarė metastazių:

  • T1: navikas yra paviršinis ir apsiriboja tik jungiamuoju audiniu.
  • T2: navikas yra pažeidęs sausgysles.
  • T3: navikas pažeidė šlaplę.
  • T4: navikas pažeidė gretimas struktūras, pavyzdžiui, prostatą.
  • N0: limfmazgiuose naviko dar nėra.
  • N1: navikas kol kas pažeidė tik vieną limfmazgį ir vis dar yra regioninis.
  • N2: navikas išplitęs į kelis kirkšnies limfmazgius.
  • N3: navikas išplito į dubens limfmazgius arba auga už jau pažeisto limfmazgio ribų.
  • M0: navikas dar neturi metastazių.
  • M1: navikas jau metastazavo į kitus organus.

Kokie rizikos veiksniai skatina varpos vėžio išsivystymą?

Gydytojams dar nepavyko tinkamai išaiškinti varpos vėžio priežasčių. Tačiau jie daro prielaidą, kad varpos vėžys gali išsivystyti dėl toliau išvardytų veiksnių:

  • vyresnis amžius,
  • Rūkymas,
  • prasta higiena: ypač odos riebalai (smegma) gali prisidėti prie varpos vėžio išsivystymo,
  • žmogaus papilomos virusas (ŽPV) ir genitalijų karpos, kurias gali sukelti ŽPV,
  • Apyvarpės stenozė (fimozė), dėl kurios dalis apyvarpės riebalų visada lieka tarp žando ir apyvarpės ir gali sukelti lėtinę žando infekciją,
  • Gleivinės pakitimai, pavyzdžiui, leukoplakija, t. y. balkšvi gleivinės pakitimai, gali būti varpos vėžio pradžia.

 

Vyresni nei 45 metų vyrai gali kasmet tikrintis dėl prostatos vėžio. Tiriama ne tik prostata, bet ir išoriniai lyties organai. Jei įtariama liga, bus paskirtos tolesnės vaizdinimo procedūros.

Kokie yra varpos vėžio simptomai?

Kadangi paprastai auga lėtai, varpos vėžys nesukelia skausmo ar kitų simptomų, ypač ligos pradžioje. Toliau išvardyti simptomai gali rodyti varpos vėžį:

  • patinusi ar sukietėjusi apyvarpė arba žandikaulis,
  • nedidelės opos ar mazgeliai ant žando,
  • Lengvai kraujuojanti ir nenorinti gyti oda

Jei šie simptomai stiprėja, tai gali reikšti, kad navikas jau yra pažengusios stadijos. Jei navikas jau pažeidė limfmazgius, tai paprastai galima pajusti kirkšnių srityje.

Kaip diagnozuojamas varpos vėžys?

Gydantis urologas pirmiausia surinks paciento ligos istoriją. Po to paprastai atliekama išsami varpos apžiūra, įskaitant kirkšnių limfmazgių apčiuopą. Jei įtariamas varpos vėžys, paimamas audinio mėginys mikroskopiniam tyrimui laboratorijoje (biopsija). Jei biopsija parodo, kad yra varpos vėžys, atliekami tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokiu mastu vėžys jau išplitęs į kitus organus. Naudojami tokie vaizdiniai tyrimai kaip ultragarsas (sonografija), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT). Jei įtariama, kad vėžys yra plaučiuose, atliekama rentgeno nuotrauka. Jei įtariamos metastazės kauluose, gydytojas atliks skeleto scintigramą.

Kaip gydomas varpos vėžys?

Varpos vėžys paprastai gydomas tik specializuotuose centruose, nes tai gana reta vėžio rūšis. Urologas stengsis visiškai pašalinti navikinį audinį operacijos būdu. Jei navikas dar ankstyvos stadijos, operacija taip pat gali išsaugoti varpą ir jos funkciją. Jei tai nedidelis karcinomas, jį taip pat galima sunaikinti lazeriu. Kita vertus, jei tai varpos karcinoma, kuri jau prasiskverbė į gilesnius sluoksnius arba jau yra metastazavusi į kitus organus, pacientui išgydyti gali prireikti dalinės arba visiškos varpos amputacijos.

Labai pažengusioje stadijoje, kai paciento išgelbėti nebeįmanoma, paprastai taikoma spindulinė terapija arba chemoterapija. Taip siekiama sumažinti paciento diskomfortą ir skausmą (paliatyvioji terapija).